Tisseuse, fileuse, chanteuse, âme des fêtes, cuisinière, capable de préparer un festin pour une centaine d’invités du mariage (et pour deux jours), mère, qui selon ses propres dires a élevée trois chênes et un tilleul.

Je vois encore et j’espère voire encore longtemps dans mon imagination notre mère derrière son métier à tisser ou en filant, en préparant le pain ou en dressant la table pour la fête familiale ou un grand mariage, en travaillant dans les champs, en chantant, en dansant.

Le vide s’est créé dans mon quotidien, mais dans mon âme la corde artistique, offerte par mes parents et mon enfance, raisonnera encore longtemps.

En pensant à ma mère je me dis souvent:

«Qu’elle puisse nous tisser de plus beaux arcs - en - ciel !»

Dans son métier à tisser en 1985.

   Audimo staklėse 1985 m.

Jaunystės metai. Šalia mamos - jos vyro ir mūsų tėvo  Balio KRAUJELIO fotografija.

Dans sa jeunesse. À côté de sa photo se trouve celle de son époux et de notre père - Balys KRAUJELIS.

Tėvai ir vaikai [ iš dešinės į kairę] : Jonas, Antanas, Laima, Vytas.

Les parents avec leurs enfants ( de gauche à droite):

   Jonas,                    Antanas,        Laima,               Vytas.

Audėja, verpėja, giedotoja, šeimininkė vestuvėse ir skausmo akimirkomis, mama, išauginusi, kaip ji pati sakydavo, tris ąžuolus ir liepaitę.

Tebematau ir matysiu mūsų mamą už staklių ar prie verpimo ratelio, imant rugių pėdus ar begrėbiant šieną, beskalbiant, minkant ir kepant duoną, beruošiančią stalą šventėms namuose ar dideliam vestuvininkų būriui, bešokančią ar bedainuojančią.

Kasdienybėje atsirado tuštuma, bet mano sieloje visada tvyros ir skambės ta artisto styga, kurią man padovanojo mama, tėvas, vaikystės saulėta ir žaliuojanti aplinka.

Teaudžia ji mums pačias gražiausias vaivorykštes.